Dantų implantacija neturėtų būti tapatinama vien tik su vyresnio ar senyvo amžiaus pacientais. Nuo dantų netekimo nesame apsaugoti nei vienas. Šįkart savo patirtimi atvirai pasidalino jauni žmonės, dėl įvairių gyvenimo situacijų praradę vieną ar kelis dantis. Visos istorijos baigiasi laimingai, o tos laimės priežastis – Straumann implantų pagalba atkurta šypsena.

(Paula, 22 m.): „Iš mokyklos laikų pamenu vieną kvailystę, kuomet pratybų sąsiuviniuose apipaišydavome pavaizduotų žmonių veidus. Užtušuodavome vieną dantį, juokdavomės ir stebėdavomės, kaip mažai tereikia sudarkyti net paties gražiausio žmogaus veidą. Tada dar neįsivaizdavau, kad po poros metų lygiai taip pat stebėsiuosi žvelgdama į savo pačios atvaizdą veidrodyje, tik jau nebesijuoksiu, o verksiu. Būdama 19 metų, šokių treniruotės metu patyriau traumą ir netekau priekinio danties. Man dar dabar dreba balsas tai prisiminus – galima sakyti, buvau apie tai net pamiršus. Užmarštyje šis faktas liko turbūt todėl, kad dantis man buvo atkurtas vos per dieną. Nulėkiau pas gydytoją, man buvo įsriegtas implantas ir iškart pritvirtintas laikinas dantis, kuris vėliau buvo pakeistas nuolatiniu. Implantai kuo puikiausiai prigijo, o šypsena atrodo identiškai, kaip ir su savu dantimi.“

APIE STRAUMANN

(Mantvydas, 32 m.): „Prieš kelis metus, bokso varžybose man buvo išmušti 2 dantys. Po šio įvykio į ringą nebegrįžau… Juokauju! Nebuvo priežasčių negrįžti – visko nutinka, bet viską galima ir išspręsti, juk gyvenam ne akmens amžiuj. Mano atveju, sprendimas buvo implantai. Prisipažinsiu, kad labai bijojau procedūros. Gydytojas draugiškai pašiepė, kad nebijau muštis, o bijau tokios paprastos operacijos, bet pasiūlė išeitį – sedaciją. Tai reiškia, kad procedūra buvo atlikta man miegant, o atsikėliau jau su implantais. Implantai prigijo be problemų, o ant jų pritvirtinti dantys atrodė lygiai taip pat, kaip natūralūs. Neradau prie ko prikibti ir nerandu iki šiol – praėjo 5 metai, o dantys atrodo idealiai, puikiai tarnauja.“

(Patrė, 28 m.): „Uždelstas šaknų kanalų gydymas lėmė tai, kad danties išgelbėti nebepavyko – gydytoja pranešė, kad dantį teks šalinti. Kaip tada jačiausi? Gal skambės keistai, bet tai man neatrodė didžiausia tragedija. Tikriausiai pakankamai ramiai reagavau dėl to, kad mano mamai taip pat yra ant implantų atkurti keli dantys, o jos šypsena – pritrenkianti. Kaip ir mama, nedvejodama rinkausi Straumann implantus, kad nebūtų net klausimo apie implanto neprigijimą ar bet kokias komplikacijas. Norėjau būti visiškai tikra, jog naujai atkurtas dantis atrodys puikiai, o procedūros niekada nereikės kartoti. Beje, kalbant apie pačią operaciją, galiu nuraminti bijančius – tai niekuo nesiskiria nuo paprastos odontologinės procedūros. Implantą man įsriegė per pusvalandį, nejaučiau nei menkiausio skausmo.“

(Alina, 34 m): „Dantų būklė labai suprastėjo susilaukus leliuko. Galiausiai netekau kelių dantų ir prasidėjo tikras košmaras – negalėjau normaliai sukramtyti maisto, pradėjau švepluoti, jaučiausi nemoteriška, nepatraukli. Vieną dieną žiūrėjau savo ir mažylio nuotraukas ir pastebėjau, kad vietoj laimingos šypsenos šalia vaiko, matyti tik mano liūdnos akys. Tą akimirką nusprendžiau – noriu, kad mano vaikas matytų laimingą, besišypsančią mamą, todėl ryžausi dantų implantacijai. Vienoje eilėje neturėjau trijų dantų, galvojau, kad reiks ir trijų implantų – klydau. Dantys buvo idealiai atkurti įsriegus du implantus. Neatsidžiaugiu rezultatu: galiu drąsiai kramtyti, atrodau atjaunėjusi, o svarbiausia, kad dabar kiekvienoje nuotraukoje įamžintos nuoširdžios mano ir vaikelio šypsenos.“

KLINIKŲ PAIEŠKA

Ir vis dėlto, šios istorijos neturi laimingos pabaigos. Jos turi daug daugiau – laimingą pradžią. Atkūrus šypseną implantais, verčiamas naujas gyvenimo puslapis.